Gerosios, meilę, laimę, santaiką, džiaugsmą, susikaupimą, nešančios dvasios. Dievo kūriniai, tačiau ne visiškai jam pavaldūs. Garsiojo puolusio angelo Liuciferio broliai ir seserys. Paprastai labai ištikimi ir atsidavę savo Tėvui ir Kūrėjui, tačiau per protingi, dėl to atsiranda tokių, kurie pradeda Dievo galia abejoti ir pagauna save galvojančius apie tai, jog Liuciferis su viskuo tvarkosi kur kas geriau. Savo indo Žemėje neturintys, dėl to privalantys pasisavinti indą - mirtingojo kūną. Patys angelai negali mirti ar sirgti, jiems nereikia valgyti, kvėpuoti ar miegoti, tačiau į ką nors įsikūnijus, norint palaikyti indą sveiką ir gyvybingą, jie privalo daryti daryti tai, ko jiems patiems nereikia. Angelai yra skirstomi į tris grupes – archangelus, kunigaikščius angelus ir angelus. Pastarieji yra patys silpniausi ir paprasčiausi. Jie negali palikti Dangaus, kol nebus sulaužyti 5 antspaudai. Kaip ir silpniausieji demonai, angelai turi atstovėti šiokioje tokioje 'eilutėje' ir pagal savo nuopelnus daugiausiai nuveikę į Žemę keliauja pirmieji. Būtent dėl to jų gyvųjų pasaulyje nėra tiek jau daug. Angelai geba gydyti prisilietimu, kontroliuoti emocijas. Kunigaikščiai angelai yra vidurinieji pagal stiprumą. Jie geba gydyti ir sužeisti žvilgsniu, kontroliuoti emocijas, yra tie, kurių demonai šiek tiek bijo. Archangelai yra patys stipriausi. Kai kurie iš jų geba numatyti netolimą ateitį, kurti įvairias iliuzijas, hipnotizuoti, gydyti bei sužeisti žvilgsniu ar prisilietimu, judėti greičiau nei visi kiti, kontroliuoti emocijas. Juos iš savo indo išvaryti nepaprastai sunku. Gali turėti vaikų, nes būna pasiėmę mirtingojo kūną.
Kiekvienas iš angelų yra skirtingai atsidavęs savo Kūrėjui ir skirtingai žiūri į mirtinguosius bei Liuciferį ir demonus. Angelai beatodairiškai tiki Dievu, pripažįsta jo galią, juo neabejoja. Kunigaikščių tarpe atsiranda daugiau skeptikų, nemažai jų prisijungė prie Liuciferio ir buvo ištremti iš Dangaus be galimybės sugrįžti. Dažnai į žmones žiūri kaip į menkesnius ir nelabai svarbius. Archangelai, kaip daugiausiai matę ir daugiausiai suprantantys, dažnai neigia visišką Dievo galią, tačiau daugelis yra pakankamai protingi, kad to neišsakytų garsiai. Jų tarpe buvo keli puolusieji, tačiau dėl savo nepaprastų galių ir amžiaus, kai kurie iš jų turi galimybę sugrįžti atgal. Tarp Archangelų pasitaiko niekinančių žmones, jų nesuprantančių ir nenorinčių turėti nieko bendro.
Piktosios, skausmą, nerimą, chaosą, pyktį, siaubą sėjančios dvasios. Liuciferio, puolusio angelo vaikai. Savo kūno Žemėje neturintys, dėl to privalantys pasisavinti indą – mirtingojo kūną. Patys demonai negali mirti ar sirgti, jiems nereikia valgyti, kvėpuoti ar miegoti, tačiau į ką nors įsikūnijus, norint palaikyti indą sveiką ir gyvybingą, jie privalo daryti daryti tai, ko jiems patiems nereikia. Visi demonai yra skirstomi į tris grupes – galingiausieji, vidutinio galingumo ir silpni. Pastarieji neturi jokios galimybės ištrūkti iš Pragaro, kol nėra sulaužyti 7 antspaudai. Vidutinio galingumo demonai pasirodo tik sulaužius 5 antspaudus, tačiau, žinoma, ne visi iš karto. Dažnas šiltos vietelės Pragare palikti nenori ir per daug niekina Žemę, kad teiktųsi pagerbti ją savo apsilankymu. Galingiausieji demonai turėjo galimybę vaikščioti gyvųjų žeme dar prieš pradėjus laužyti antspaudus, tačiau patekti į mirtingųjų pasaulį jiems buvo nepaprastai sunku. Buvo atvejų, kada galingi demonai atsisakė sugrįžti į Pragarą ir liko Žemėje. Kiekvienas iš demonų turi galių, priklausomai nuo jo grupės. Silpniausieji dažnai naudojasi kiek originalesniais kankinimo būdais, moka sukelti skausmą. Vidutinieji geba kurti iliuzijas, kankinti didesnes grupes žmonių. Galingiausieji kuria įtaigias iliuzijas, geba kankinti milžiniškas grupes žmonių, kai kurie geba skaityti mintis, greičiau judėti, hipnotizuoti. Egzorcizmo būdu kiekvieną demoną (galingiausiems prireikia 3-6 egzorcistų) galima išvaryti iš jo indo ir nusiųsti į pragarą. Gali turėti vaikų, nes būna pasiėmę mirtingojo kūną.
Visi demonai yra tikrosios chaoso iliustracijos. Silpniausieji dažnai yra pritvinkę nelabai suvokiamo ar paaiškinamo pykčio, kur kas mieliau užsiima kankinimais ir šiaip yra pilni puikybės. Vidutinio galingumo demonai, senesnieji, yra kiek sumanesni, tačiau nepraleidžia progos ką nors pakankinti ar tiesiog padaryti ką nors blogo vien dėl to, jog tai yra smagu. Galingiausieji demonai yra labiausiai subrendę ir patys protingiausi. Jie neužsiima bereikalingais kankinimais, jų nedomina mažos nelaimės ar pavienių bei nesvarbių žmonių skausmas. Yra sumanesni bei daugiau matę už silpnuosius ir vidutiniuosius kartu sudėjus.
Apokalipsės artėjimą skelbia keturi raiteliai: Baltasis Raitelis, nešantis marą; Raudonasis Raitelis, karo ir nesantaikos valdovas, kuris, pasitelkęs aštrų protą siekia sukurstyti žmones tarpusavyje; Juodasis Raitelis - manipuliuojantis žmonėmis ir tamsių siekių kupinas, nešantis badą žmonijai; Blyškusis Raitelis - budelis, sėjantis mirtį aplinkui. Baltasis Raitelis pasirodo sulaužius pirmąjį anstpaudą, Raudonasis – antrąjį ir taip toliau.
Kiekvienas iš jų turi savo skiriamąjį ženklą. Jie ne tik ženkliai skiriasi savo įsimintina išvaizda, bet ir turi unikalų žiedą, kurio pagalba veikia kiekvieno raitelių galios. Karas, arba kitaip, Raudonasis Raitelis, turi gryno aukso žiedą, suteikiantį jam galimybę sukurti prieš tai neegzistavusius konfliktus, juos paaštrinti ar nutraukti. Badas, arba kitaip, Juodasis Raitelis, turi prabangų žiedą su tamsiai mėlyna akimi, kuris suteikia Badui galimybę paveikti bet kurio asmens vidinius troškimus ir aistras, dėl to 'vedant' beprotybės link. Maras, arba kitaip, Baltasis Raitelis, turi žiedą su ryškiai žalia akimi. Pastarasis Marui suteikia galimybę valdyti mirtinas ir paprastas ligas, infekcijas ir bet kokius susirgimus. Dažnai Baltąjį Raitelį sekioja musių spiečiai. Mirtis, arba kitaip, Blyškusis Raitelis, yra galingesnis už Karą, Marą ir Badą kartu sudėjus. Nors nešioja žiedą su balta akimi, vis dėlto pastarojo jam visiškai nereikia, kad jo galios veiktų. Turėdamas galimybę nužudyti ir prikelti žmones, Mirtis taip pat turi galią sukelti cunamius, audras, viesulus.